Tai senoji interneto svetainės versija. Naująją versiją rasite čia.

<< rugpjūtis, 2010 >>
PATKPŠS
1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031

Naujienos

2010-07-21

Parama biodujų gamybai ir biodujų jėgainių įrengimui

Lietuvos žemės ūkyje yra didelis žaliavų potencialas biodujų gamybai. Biodujų gamyba iš žemės ūkyje susidarančių žaliavų gali žymiai prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, o patiems žemės ūkio subjektams sudaro sąlygas patenkinti ūkio poreikius ir (ar) užsidirbti alternatyvių, ne iš žemės ūkio gaunamų pajamų.
Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pažymi, jog bioenergijos gavimui Lietuvoje skiriamas per mažas dėmesys. „Norėtume bioenergetiką per vieną pakopą kilstelėti aukštyn – kad jos dalis būtų šiek tiek didesnė ir sąlygos geresnės. Gaminant bioenergiją, tausojama Lietuvos gamta, o gamybos procesu išsiskiriančia šiluma galima džiovinti grūdus, šildyti namus“, – akcentuoja viceministras.

Biodujos – perspektyvi aplinką tausojančios atsinaujinančios energijos rūšis

Biodujos yra patraukios dėl jų naudojimo įvairovės. Jos naudojamos elektros energijos gamybai, šildymui, aušinimui, automobilių degalams ir kt. Biodujų gamybai naudojama daug žaliavų, susidarančių iš atliekų, todėl šios gamybos skatinimas ir plėtra nesukelia konflikto ir kainų kilimo maisto produktų ar pašarų rinkose. Europos Parlamentas akcentuoja biodujų gamybos naudą stiprinant Europos Sąjungos (toliau – ES) energetinę nepriklausomybę, taip pat mažinant dujų išskyrimą, kuris sukelia klimato kaitą. Yra daug būdų, kaip žymiai padidinti biodujų gamybos apimtis. Vienas iš jų – svarbiausių biodujoms gaminti žaliavų, tokių kaip gyvulių mėšlas, dumblas, atliekos ir netinkami maisto bei pašarų gamybai augalai, panaudojimas. Biodujos yra patrauklus energijos šaltinis, kuris prisideda prie tvarios ekonomikos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos iniciatyvų skatinimo. Biodujų gamyba iš gyvulių mėšlo, dumblo ir komunalinių, gyvūninių ir organinių atliekų sudaro galimybes įvairinti energijos šaltinius ir taip padidina energijos tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tvarumą, bei suteikia ūkininkams galimybę paįvairinti iš žemės ūkio veiklos gaunamų pajamų šaltinius alternatyviomis veiklomis.
Pagrindiniu biodujų gamybai skirtos žaliavos šaltiniu Lietuvoje yra gyvulių ir paukščių mėšlas. Didžiausią biodujų gamybos potencialą turintys kiaulių kompleksai pastaruoju metu modernizuojami ir plečiami. Todėl didžiausią perspektyvą statyti biodujų jėgaines turi stambūs ūkiai, naudojantys bekraikes gyvulių ir paukščių laikymo technologijas bei turintys didelius šiluminės energijos poreikius.
Biodujų jėgainėse perdirbus apie 30 proc. gyvulių ir paukščių mėšlo, galima pagaminti apie 50 mln. kubinių metrų biodujų, kurių energetinė vertė – apie 300 mln. kWh. Iš tokiose jėgainėse perdirbtų atliekų galima auginti energetinius augalus, kurių biomasė tinka biokuro, biodegalų ar biodujų gamybai.
Tikslinga plėtoti biodujų gamybą iš gyvūninės kilmės šalutinių produktų, susidarančių skerdyklose, mėsinėse, odų perdirbimo įmonėse. Gyvulių ir paukščių skerdyklose bei mėsos perdirbimo įmonėse, esant dabartinei gamybos apimčiai, susidaro apie 60 tūkst. tonų gyvūninės kilmės atliekų, kurias galima perdirbti biodujų jėgainėse. Iš jų galima gauti apie 12 mln. m3 biodujų, kurių energetinė vertė siekia 70 mln. kWh.

Parama biodujų gamybai ir jėgainių statybai

Norintys užsiimti biodujų gamybos veikla taip pat gali pasinaudoti parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (Programa) priemones ir skirta atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir energijos išteklių panaudojimo skatinimui. Paraiškos pagal III krypties priemones bus renkamos kitais metais
Pareiškėjai, siekiantys paramos atsinaujinančios energijos gamybai biodujų jėgainėse kaimo vietovėse plėtoti (būtina sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 proc. pagamintos energijos bus skirta realizuoti rinkoje, t. y. parduoti į skirstomuosius tinklus) ar ketinantys gaminti biodujas pardavimui, paramą gali gauti pagal Programos III krypties priemones: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaimo verslininkai paramos pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikrai galės kreiptis kitais, 2011 metais. Kol bus paskelbtas naujas paramos paraiškų rinkimo etapas, turėtų įsigalioti priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimai, į galimų pareiškėjų sąrašą įtraukiant mažas ir vidutines įmones, veikiančias kaime. Pagal abi priemones, kaip ir iki šiol, paramos galės kreiptis biodujų gamintojai bei pareiškėjai, planuojantys įsirengti ar jau įsirengę biodujų jėgaines.
Šiuo metu pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pateikti projektai sparčiai vertinami Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, aiškinamasi jų pagrįstumas, ekonominis gyvybingumas, atitikimas privalomiesiems kriterijams. Siekiama užtikrinti, kad paramą gautų tik gerai parengti, gyvybingi projektai. Atlikus 2010 m. pateiktų projektų vertinimą, bus svarstoma, ar lieka lėšų papildomą paramos paraiškų rinkimą skelbti dar šiemet.
Primename, kad pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ didžiausia galima paramos suma vienam projektui iki 2010 m. gruodžio 31 d. negali būti didesnė kaip 1,7 mln. Lt, o vėliau, 2011–2013 metais, ne didesnė kaip 690 560 Lt. Paramos intensyvumas – iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Biodujų gamyba iš ūkyje susidarančių atliekų
Pareiškėjai, siekiantys paramos biodujų gamybai iš ūkyje susidarančių atliekų saviems poreikiams (žemės ūkio valdos reikmėms) patenkinti, dar šiais metais paramos gali kreiptis pagal Programos I krypties priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagaminta energija gali būti naudojama tik valdos reikmėms, o ne pardavimui.
Pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai yra priskiriama gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija, nauja žemės ūkio technika, įranga, technologiniai įrenginiai, N ir O kategorijų transporto priemonės, infrastruktūra valdoje (keliai, vietinis vandentiekis ir kanalizacija, artezinių gręžinių įrengimas).
Finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 50 proc.; jauniesiems ūkininkams – iki 50 proc.; jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 60 proc.
Parama naujai įsteigtiems žemės ūkio veiklos subjektams neteikiama, išskyrus kooperatines bendroves (kooperatyvus).
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 2, 072 mln. Lt, o visam 2007–2013 m. laikotarpiui – 3, 453 mln. Lt, kai pareiškėjas nepriklauso partnerių ir (arba) susijusių įmonių grupei. Partnerių ir (arba) susijusių įmonių grupei didžiausia bendra gautos paramos suma 2007–2013 m. laikotarpiui negali viršyti 17, 264 mln. Lt.
Priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinimui 2007–2013 m. laikotarpiui yra skirta 1 385 mln. Lt. lėšų, o 2010 metams – 274 mln. Lt. Iki 2010 liepos 9 d. šios priemonės finansinei paramai gauti pateikta 6 012 paraiškų, kuriose prašomos paramos suma siekia 907 mln. Lt. Pagal šią priemonę paramos gavėjams išmokėta 612 mln. Lt.

Lengvatinė paskola

Pagal priemonę ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ yra galimybė gauti paramą paskola. Paskolas teikia finansų inžinerijos priemonę valdančios ir administruojančios finansų įstaigos (fondo valdytojo) atrinkti finansiniai tarpininkai (bankai ir kredito unijos). Paskola suteikiama negavusiems arba negaunantiems paskolos iš kredito įstaigų, neturintiems lėšų savo indėliui finansuoti. Paskola išduodama daug mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis. Paskolos dydis – nuo 10 358 Lt iki 1 035 840 Lt, terminas – iki 7 metų. Paskolos teikiamos eurais arba litais.

LR Žemės ūkio ministerijos informacija
www.zum.lt

 


Pirmas puslapis

Renginiai